Pinigus taupė uždirbtus pinigus, kas sakė, Ar taupumas leidžia gyventi geriau?
Jos vyras Pekino olimpinis vicečempionas, daugkartinis pasaulio ir Europos penkiakovės praturtėjo pamm sąskaitose Edvinas Krungolcas į daug ką žiūri paprasčiau, bet dėl esminių pinigų valdymo principų jie sutarė nuo pat pažinties pradžios.
Sutuoktiniai Krungolcai neturi bendro biudžeto — kiekvienas pats valdo savo atlyginimą. Kol dar sportavo, Edvino pajamos buvo nepastovios, nes nuo rezultatų priklausydavo, kokia stipendija jam bus skirta. Baigęs penkiakovininko karjerą E.
Krungolcas tapo Lietuvos olimpiečių asociacijos sporto renginių vadybininku, Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės federacijos Teisėjų komiteto nariu ir įkūrė savo fechtavimosi klubą, tad didžiąją dalį pajamų jis gali suplanuoti.
Krungolcas vis dėlto geba kontroliuoti šią savo aistrą ir su pinigais elgiasi racionaliai. Finansinis raštingumas turėtų padėti gyventi taip, kaip nori, turint galvoje tai, kiek apskritai gyvenimo kokybei įtakos gali turėti pinigai.
Kas tai yra ir ar jo galima išmokti? O gal užtenka tik bendro išprusimo, kaip valdyti savo finansus?
Kaip tvarkyti savo finansus metais: pinigus kišti po pagalve ar pirkti akcijas? - LRT
Vieni žmonės gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, nepaisant to, kiek jie uždirba. Man atrodo, kad, mokant planuoti ir teisingai paskirstant savo pajamas, valdant poreikius, taip neturėtų nutikti. Taip gyvendami, manau, turėtume išsiversti su tiek, kiek turime. Man tai pavykdavo ir tuomet, kai pirmuosiuose darbuose uždirbdavau nedaug, ir vėliau, kai dariau karjerą ir didėjo pajamos.
Net būdama studentė savo pajamas ir išlaidas taip paskirstydavau, kad mėnesio pabaigoje nereikėdavo skolintis duonai. Dar mokykloje per vasaros atostogas muzikos prekių parduotuvėje porą mėnesių dirbau pardavėja, po to ta pati bendrovė pakvietė dirbti administratore, tad derinau studijas ir darbą.
Pinigus taupė uždirbtus pinigus plaukimo treniruotes ir mums mokėdavo maistpinigius, kuriuos galėdavai išleisti ne tik maistui. Jau tokio amžiaus nereikėjo kaulyti iš tėvų savo poreikiams, o vėliau ėmiau prisidėti ir prie šeimos biudžeto. Rezultatai gerėjo, atėjo meistriškumas, pradėjo sektis.
Tada pajutau pasitikėjimą savimi, kad nereikia laukti kas sakė malonės ir viskuo sugebu pasirūpinti pats. Uždirbdavau nedaug, bet man ir tada pinigų užteko. Augant atlyginimui, šiek tiek leidi augti ir poreikiams. Mums daug svarbesnės įvairios patirtys ir kelionės, nors jos ir brangios.
Pastebiu, kad dažnai pagal jas matuoju daiktų vertę: už tiek man išeitų kelionė į Ameriką! Nepirksiu kailinių, geriau jau geros atostogos. O gal teko vienam kitą mokyti, kaip valdyti finansus? Sakyčiau, pradėjus drauge gyventi net lengviau pasidarė, nes kai buitis bendra, nemažai susitaupo. Kol kas tokio neturime, bet gal mums jo ir nereikia?
Pirmąsias finansinio raštingumo pamokas, matyt, gavau dar vaikystėje. Žinojau, kad stalčiuje yra pinigų, kurių, jei reikės, galėsiu paimti. Mes neleidžiame pinigų, kurių neturime: neperkame atostogų ar daiktų į skolą. Tėtis parduotuvėje leisdavo pirkti, ką noriu, bet jau tada su seserimi supratome pinigų vertę ir dažnai sakydavome, kad mums nieko nereikia.
Matyt, tada susiformavo mano supratimas, kad jei nebūtina, kam išlaidauti? Dabar pastebiu daug vartotojiškumo ir žmogaus neatsakingumo.
Pavyzdžiui, kodėl paliekamas pinigus taupė uždirbtus pinigus čiaupas kavinės tualete? Arba kodėl pinigus taupė uždirbtus pinigus ima tris popierinius rankšluosčius rankoms nusišluostyti? Juk tiek nereikia. Žmonės įpratę daug vartoti, ypač jei ką nors gauna už dyką.
Man ir už dyką nereikia. Skauda širdį, kai neracionaliai švaistomos lėšos. Man irgi mama jau vaikystėje įskiepijo išjungti elektrą, jei jos nereikia.
Gyventojai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio turimiems pinigams
Neprasminga pinigus tiesiog laikyti sąskaitoje, galima juos panaudoti gudriau. Įvertiname, kiek kuris gali prisidėti, tad be problemų pasidalijame. Pirkdami maistą pinigus taupė uždirbtus pinigus mokėdami už komunalines paslaugas neskaičiuojame — kartais moka vienas, kartais — kitas. Už vaiko darželį vieną mėnesį moka vienas, kitą — kitas. Tie pinigai bet kuriuo atveju skirti šeimai.
Jei viską išleisiu, pinigus taupė uždirbtus pinigus pirks žmona. Nebeleidžiu sau spontaniškų pirkinių, tariuosi su Vesta, drauge ir pats gerai apmąstau. Pavyzdžiui, gal suskirstote savo pajamas į kišenes, planuojate, kiek pinigų per mėnesį galite skirti maistui, drabužiams ar kas sakė išlaidoms? Jam nereikia atskiros sąskaitos taupyti atostogoms. Apskaičiuoju, kiek galėčiau sutaupyti, ir kas mėnesį stebiu, ar pavyksta laikytis plano.
Man atrodo, kad visos kišenės ar taupyklės reikalingos, kai šiaip sunkiau sukaupti pinigų. Bet jei taip paskirstai savo pajamas, kad jos bet kuriuo atveju kaupiasi, koks man skirtumas, ar jos gulės A, ar B kišenėje, vis tiek jas visas matau ir žinau, kur noriu išleisti, nes kontroliuoju savo išlaidas.
Jei neturėtume pinigų, ir nepirktume. Turiu investicinį gyvybės draudimą. Kaupiu antrojoje ir trečiojoje pensijų pakopoje. Viena — vaikų ateičiai, galvojant, kad reikės lėšų jų studijoms, būsto įnašams.
- Atsakė, kiek reikia uždirbti, kad sutaupytumėt - DELFI Verslas
- Gyventojai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio turimiems pinigams
- Kasdieniai finansai Pinigai Vaikai apie pinigus: savų ir tėvų eurų vertė skiriasi video Maistui ir saldumynams — štai kam, vaikų ir jų tėvų nuomone, jų šeimos nariai išleidžia daugiausia pinigų.
- Kaip rodo skaičiavimai, per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais.
- Kaip tvarkyti savo finansus metais: pinigus kišti po pagalve ar pirkti akcijas?
- Parinktys gyva diagrama
- Atsakė, kiek reikia uždirbti, kad sutaupytumėt Nuoroda nukopijuota aA Kiek reikėtų uždirbti, kad pavyktų taupyti?
Tai — investiciniai draudimai. Antroji dalis — ateičiai.
Ar taupumas leidžia gyventi geriau?
Tad ir aš papildomai kaupiu pensijai ir antrojoje, ir trečiojoje pakopoje. Viską darau pats: seku rinkas, žiūriu, kas kyla ar krinta, ir pagal tai investuoju ar atlieku korekcijas.
Šiame procese dalyvauju gana aktyviai, bet mano tikslas — ilgalaikė grąža. Investuoti pinigai dirba savo darbą, aš tik stebiu procesą. Tik kas sakė pinigus į piniginę gali pasakyti, laimėjai ar pralošei. Neišleistas pinigas yra ne pinigas, jis — kaip oras. Kaip jas renkatės? Ar keliaudami skaičiuojate, kiek sau galite leisti? Rinkdamasi kelionę dažnai skaičiuoju, amina brokerių apžvalgos man reikia dirbti, kad ją galėčiau įsigyti.
Bet kas sakė susimąstau, kad juk dėl to ir dirbu. Apie Havajus kalbėjomės kas sakė kurį laiką ir susimąstėme: o kodėl ne dabar? Tai — brangi kelionė, bet vis tiek būtinai norėsime ten nuvykti. Kas žino, gal vėliau nebus tokios galimybės?
Tarkime, keliaujant su mažu vaiku nėra prasmės pirkti labai brangių kelionių, nes neturėsi tiek galimybių viską pamatyti ir atsipalaiduoti, tad geriau palaukti, kol vaikas paaugs. Dar taip nebuvo, kad labai norėjome kur nors vykti ir to atsisakėme dėl pinigų. Svarbiausia — racionaliai apmąstyti išlaidas. O gal savaime net negalvojame apie tai, kas būtų per brangu. Kuo anksčiau pradedi planuoti, tuo mažiau išleidi.
Pastaruoju kalėdiniu laikotarpiu būtume neskridę į Ameriką, jei nebūtume radę pigių skrydžių pasiūlymų. Galime įsigyti pigius lėktuvo bilietus, bet kelionėje vis dėlto norime gyventi patogiai.
Mums nereikia penkių žvaigždučių viešbučio, bet nebenorime gyventi būdelėje pas bobutę su nešvaria patalyne.
Vaikai apie pinigus: savų ir tėvų eurų vertė skiriasi (video)
Svarbus matas man yra laikas. Dažnai žmonės laiko nevertina. Bet jei aš skyriau laiko atostogoms, jos man turi būti geros. Todėl daug dalykų suplanuojame, kad niekas atostogų negadintų, kad gyventume patogiai, kad būtų patogu apsipirkti ar eiti į restoranus.
Man atostogos turi teikti džiaugsmą, nes mano laikas per atostogas yra brangus. Kai turi daug laiko, gali sakyti, kad gal nepavyko, kad kitą kartą bus geriau.
Man kitas kartas negalioja, man turi būti gerai dabar.
Daugelis turbūt pamename savo senelių išmintį, kad reikia atsidėti juodai dienai. Vadinasi, taupymas jau nuo seno buvo gera praktika.
Keliaujame savarankiškai, kas sakė patys renkamės, kur gyventi: apartamentuose, jaukiame įdomiame viešbutyje, kotedže. Visada įvertiname, ar normalu mokėti prašomą kainą. Pasitaiko, kad alaus išgeriame ir už 10 dolerių, nes smagu. Vyrai raukėsi, bet su seserimi juos nuraminome: aplinka graži, neįtikėtini vaizdai pro langą. Už kavą tiek mokėti daugoka, bet supranti, kad iš tiesų moki už jausmą ir nuotaiką. Kaina — antroje vietoje.
Nuorodos kopijavimas
Aš noriu konkretaus produkto, nors jis ir brangesnis. Turime televizorių su tokiu ekranu, bet nė karto šia funkcija dar kas sakė. Pavyzdžiui, jei įsirenginėji butą, žinai, kad reikės ir indaplovės, ir skalbyklės, ir džiovyklės, ir televizoriaus, o pirkdamas visus prietaisus iškart gali gauti geresnį pasiūlymą. Jau esame išlepę ir brangių daiktų nebeperkame be nuolaidos. Ypač daug gerų pasiūlymų gauname pirkdami Amerikoje.
Kaip tvarkyti savo finansus 2019 metais: pinigus kišti po pagalve ar pirkti akcijas?
kas sakė Net drabužių nebeperkame Lietuvoje, nes geresni drabužiai užsienyje kainuoja pigiau, tad apsiperkame per atostogas. Bet yra ir kitų būdų taupyti. Pavyzdžiui, mes visiškai neišmetame maisto: jei turiu maisto likučių, juos ir vartoju.
Man išmesti maistą gaila, kai tiek daug žmonių badauja. Norisi ir naujų daiktų, bet pinigus taupė uždirbtus pinigus galvojame, ar tikrai jų reikia. Su branda, matyt, ateina suvokimas, kad ne daiktų kiekis daro tave laimingą. Priešingai — daug jų pradeda varginti.
Pranešti klaidą
Dabar mes išleidžiame ne kiekiui, o kokybei. Ar penkerių Ainei ir 22 metų Lukui iš pirmosios Vestos santuokos aiškinate, kaip reikėtų elgtis su pinigais? Tai nelengva, bet esmę stengiamės išaiškinti.
Neperkame, kai tik ji ko nors užsimano. Duktė žino, kad, pavyzdžiui, žaislų ji gauna tik tam pinigus taupė uždirbtus pinigus progomis arba kai dėl pirkinio sutariama iš anksto.
Pasitaiko, jog seneliai duoda Ainei 10 eurų, kad nusipirktų, ko nori. Tuomet parduotuvėje aiškiname, kiek išeitų nusipirkti už tokią sumą. Paaiškiname ir tai, kad skirtingose parduotuvėse tie patys daiktai gali kainuoti skirtingai.
Pavyzdžiui, pirkti oro uoste yra brangiau nei mieste.
